Ergoterapija ir kineziterapija yra dvi skirtingos reabilitacijos srities šakos, kurios papildo viena kitą, tačiau jų tikslai, metodai ir taikymo sritys yra skirtingi. Abi terapijos rūšys siekia pagerinti paciento gyvenimo kokybę, tačiau orientuojasi į skirtingus aspektus.
Kas yra ergoterapija?
Ergoterapija – tai terapijos rūšis, orientuota į paciento kasdienės veiklos atkūrimą, išlaikymą arba gerinimą. Ergoterapeutai padeda žmonėms prisitaikyti prie fizinių, psichinių ar socialinių pokyčių, kad jie galėtų savarankiškai atlikti kasdienes užduotis.
- Tikslas: padėti pacientui atgauti arba išlaikyti gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, tokias kaip maisto gaminimas, apsirengimas, higiena ar darbas.
- Orientacija: praktinių įgūdžių ugdymas, prisitaikymas prie negalios ar gyvenimo sąlygų.
- Naudojami metodai:
- Mokymas naudotis pagalbinėmis priemonėmis (pvz., vaikštynėmis, ranktūriais).
- Specializuotos pratimų užduotys, padedančios lavinti motoriką ir koordinaciją.
- Aplinka pritaikymo pacientui rekomendacijos (pvz., kaip pritaikyti namus, kad būtų lengviau judėti).
- Pagrindinė veiklos sritis:
- Žmonės, turintys fizinę, psichinę ar sensorinę negalią.
- Vaikai, turintys vystymosi sutrikimų.
- Senyvo amžiaus žmonės, siekiant palaikyti savarankiškumą.
Kas yra kineziterapija?
Kineziterapija – tai terapijos forma, kuri naudoja judesį kaip pagrindinę priemonę paciento fizinei būklei atkurti, stiprinti ar gerinti. Ji orientuota į raumenų, sąnarių ir viso kūno judesių funkcionalumą.
- Tikslas: pagerinti kūno fizinį funkcionalumą, sumažinti skausmą, stiprinti raumenis ir atkurti judesių amplitudę.
- Orientacija: kūno judesių ir funkcijų atkūrimas.
- Naudojami metodai:
- Fiziniai pratimai (tempimai, raumenų stiprinimas, pusiausvyros lavinimas).
- Rankinė terapija (masažas, sąnarių mobilizacija).
- Kineziterapiniai prietaisai (pvz., elektrinė stimuliacija, ultragarso terapija).
- Pagrindinė veiklos sritis:
- Sportininkai ir žmonės, patyrę raumenų-skeleto traumas.
- Pacientai, atsigaunantys po operacijų ar ligų (pvz., insulto).
- Žmonės, turintys lėtinį skausmą ar degeneracines ligas (pvz., artritą).
Pagrindiniai skirtumai tarp ergoterapijos ir kineziterapijos
| Savybė | Ergoterapija | Kineziterapija |
|---|---|---|
| Tikslas | Padėti atlikti kasdienes veiklas | Pagerinti kūno funkcionalumą ir judesius |
| Orientacija | Kasdienė veikla (valgyti, rengtis, dirbti) | Kūno judesiai ir funkcijos |
| Metodai | Veiklos užduotys, aplinkos pritaikymas | Fiziniai pratimai, masažas, terapijos |
| Naudojimo sritys | Žmonės su negalia, vystymosi sutrikimais | Raumenų-skeleto problemos, skausmas |
| Priemonės | Pagalbinės priemonės, pritaikyti įrankiai | Sporto įranga, terapiniai prietaisai |
| Pagrindiniai pacientai | Vaikai, senjorai, neįgalieji | Sportininkai, traumas patyrę asmenys |
Kaip jos papildo viena kitą?
Ergoterapija ir kineziterapija dažnai naudojamos kartu, nes jos gali papildyti viena kitą:
- Po traumos kineziterapija padeda atkurti kūno judesius ir fizinį pajėgumą, o ergoterapija užtikrina, kad pacientas galėtų vėl savarankiškai atlikti kasdienes užduotis.
- Insultą patyręs pacientas gali naudotis kineziterapija, kad atkurtų rankos ar kojos funkcionalumą, o ergoterapija padės pritaikyti aplinką ir įgauti kasdienio gyvenimo įgūdžių.
Kada rinktis kurią terapiją?
- Rinkitės ergoterapiją, jei:
- Reikia padėti prisitaikyti prie negalios.
- Turite sunkumų atliekant kasdienes veiklas (pvz., maisto gaminimą, apsirengimą).
- Reikia aplinkos pritaikymo ar pagalbinių priemonių naudojimo mokymo.
- Rinkitės kineziterapiją, jei:
- Norite atkurti kūno judesius po traumos ar operacijos.
- Jaučiate lėtinį raumenų ar sąnarių skausmą.
- Norite sustiprinti raumenis, pagerinti pusiausvyrą ar ištvermę.
Išvada
Ergoterapija labiau orientuojasi į paciento kasdienį savarankiškumą, tuo tarpu kineziterapija – į fizinį kūno funkcionalumą. Abi terapijos yra svarbios ir gali būti taikomos atskirai arba kartu, priklausomai nuo paciento poreikių. Jei abejojate, kuri terapija jums reikalinga, verta pasitarti su gydytoju ar specialistu.